NEGALIA YRA SVARBI SOCIALINĖ PROBLEMA

Negalia yra svarbi socialinė problema, nuolat didėja ją patiriančių žmonių skaičius. Su negalia susiduria ir neįgaliojo šeimos nariai, giminės, draugai, medikai, socialiniai darbuotojai, kiti specialistai . Vieno šeimos nario negalia neišvengiamai paveikia visą šeimą kaip sistemą. Šeimų, auginančių neįgalų vaiką, socialinių problemų ir socialinės pagalbos teikimo reikšmės atskleidimas leidžia suvokti šių šeimų gyvenimo realybę, santykių tarp šeimos narių specifiškumą. Šeima yra pagrindinė vaiko ugdymo institucija, atsakinga už jo psichinę, fizinę sveikatą, socializaciją
Nors kiekviena šeima, gimus vaikui, patiria daug pokyčių, susiduria su įvairiais sunkumais, kol prisitaiko prie naujo šeimos nario, tačiau ypač daug sunkumų patiria šeima, kurioje tėvai turi negalią. Neįgalumas paveikia asmens, šeimos socialinį gyvenimą, jos ryšius su visuomene.
Pastaraisiais metais daug kalbama apie neįgaliuosius – žmones, turinčius specialiųjų poreikių, jų socialinę integraciją, paramą ar pašalpas, tačiau labai dažnai šeima lieka nuošalyje, tarsi jos ta problema neliestų. Labai svarbu atkreipti dėmesį į visą šeimą, o ne į atskirus jos narius.
Dažniausiai atkreipiamas dėmesys į šeimas, kuriose auga neįgalus vaikas, į neįgaliųjų brolių ir seserų psichosocialinę situaciją, neįgaliųjų profesinį orientavimą, požiūrio į neįgaliuosius problematiką, neįgaliųjų socialinę integraciją. Tačiau mažai kreipiama dėmesio į neįgaliųjų, auginančių vaiką, neturintį negalių, socialines problemas. Tokios šeimos jaučiasi paliktos likimo valiai, nes specialistams trūksta duomenų, su kokiomis problemomis susiduria šios šeimos, kokia yra jų gyvenimo realybė, kaip šeimoje jaučiasi vaikai, kasdien matantys neįgalius mamą ar tėtį. Visa tai turi įtakos, norint suteikti profesionalią socialinio darbuotojo pagalbą šeimai, kurti kokybišką socialinių
paslaugų tinklą.
Neįgalius vaikus auginančios šeimos neabejotinai susiduria su socialiniais pokyčiais, tokiais kaip socialinio tinklo susiaurėjimu, šeimos narių tarpusavio santykių kaita, kontaktų su psichologais, medikais, psichiatrais, socialiniais darbuotojais padažnėjimu. Neįgalumas daro poveikį ne tik vaiko
gyvenimo kokybei, bet ir šeimos gerovei: neįgalumo vaikui nustatymas sukelia stresinę situaciją šeimai, dėl ko joje vyksta vidinio ir socialinio gyvenimo pokyčiai, pasikeičia įprastas šeimos gyvenimo ritmas, šeimos narių vaidmenys, psichologinis klimatas, struktūra ir kt. Tai sudaro prielaidas ne tik vaiko, bet ir visos šeimos socialiniai atskirčiai. Siekiant mažinti neįgaliųjų vaikų ir jų šeimų atskirtį, gerinti gyvenimo kokybę bei skatinti integraciją į bendruomenę teikiamos socialinės paslaugos kaip valstybės socialinės politikos įgyvendinimo priemonė.
Socialinių paslaugų tikslas yra grąžinti vaiko gebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje, sudarant asmens orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas, kai pats vaikas to nepajėgia padaryti. Socialinės paslaugos teikiamos ir prevencijos tikslais, atliekant švietėjišką ir aiškinamąjį darbą visuomenėje, siekiant išvengti galimų socialinių problemų pasireiškimo ateityje.
Didėjant socialinių paslaugų neįgaliesiems vaikams poreikiui, savivaldybės susiduria su išteklių trūkumo problema. Ši problema suponuoja poreikį ieškoti efektyvesnių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų. Dažnai nepakankamai dėmesio skiriama planuojant paslaugas bei nustatant prioritetus: socialinės paslaugos teikiamos gerai neišsiaiškinus neįgaliųjų vaikų ir jų šeimų poreikių.
Neįgaliems tėvams, auginantiems vaikus, neturinčius negalių, reikalinga įvariapusiška socialinio darbuotojo pagalba. Socialiniai darbuotojai, dirbdami su neįgaliais tėvais, auginančiais vaikus, neturinčius negalių, juos konsultuoja, teikia jiems socialinę, psichologinę pagalbą, bendradarbiauja
su kitomis organizacijomis. Neįgaliems tėvams yra būtinos informavimo, konsultavimo, bendradarbiavimo, dokumentų tvarkymo, motyvavimo, savigalbos, materialinės, transporto, psichologinės pagalbos paslaugos, kurios padėtų šeimoms spręsti sunkumus, kylančius dėl tėvų negalios. Neįgalūs tėvai kasdienėje veikloje susiduria su įvairiais sunkumais dėl nepritaikytos aplinkos, fizinio aktyvumo, sveikatos problemų, nepakankamai išplėtotų socialinių paslaugų teikimo. Vaikai dėl tėvų negalios patiria elgesio problemų, jaučia pyktį, gėdą, jiems trūksta laisvalaikio.
Todėl labai svarbu kiekvienoje savivaldybėje planuoti paslaugų rūšis, nustatant prioritetines socialinių paslaugų plėtros kryptis bendruomenėse, teikiant neįgaliesiems vaikams paslaugas, kurios jiems yra reikalingiausios, tinkamiausios ir ekonomiškiausios. Tą nustačius, svarbu įvertinti, ar prieinamumas prie neįgaliems vaikams teikiamų paslaugų yra pakankamas.