Demografinio senėjimo pokyčiai lemia socialines ir ekonomines, gyventojų socialinio aprūpinimo bei sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, orientuotų į senų ir / ar negalią turinčių žmonių sveikatos problemas, paslaugų poreikio didėjimą. Socialiniai ir sveikatos priežiūros poreikiai gali būti visiškai patenkinti tik kartu dirbant įvairių sričių specialistams: gydytojams, slaugytojams, psichologams, socialiniams darbuotojams ir kt. Tik sukūrus vientisą sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų tinklo struktūrą galima efektyviai kurti integruotą, atitinkančia namuose prižiūrimų asmenų poreikius, pagalbą. Integruota priežiūra orientuota yra į pacientą, kelių lygių ir metodų strategija, skirta geresniam paslaugų koordinavimui kompleksinių sveikatos sistemų priežiūros organizavime. Labai dažnai į pacientą orientuotas terminas yra neaiškus terminas, apibūdinantis, kokia turi būti sistema. Didėjant lėtinių ligų skaičiui, sveikatos sistemos turi būti orientuotos į žmones, daugiau dėmesio skirti integruotai priežiūrai. Pagrįsta partneryste, bendra atsakomybe ir bendras darbas skirtinguose sektoriuose gali sukurti sistemas, galinčias pakeisti asmens priežiūrą.
Lietuva ne kartą bandė integruoti sveikatos ir socialines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau įgyvendinimas liko kuklus. 2007 metais buvo teisinė iniciatyva, tačiau šis įstatymas nebuvo įgyvendintas dėl neaiškaus bendro valdymo ir finansavimo. 2020 metais Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė ministro įsakymą šiek tiek pagerinti sveikatos ir socialinių paslaugų integraciją. Įsakyme nurodyta, kad bet kuris ambulatorinės slaugos namuose teikėjas turėtų turėti bendradarbiavimo sutartį su socialinių paslaugų teikėju.
Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, reikia kelių paslaugų teikėjų įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, suskaidyta priežiūra gali lemti blogus sveikatos rezultatus, nepatenkintus poreikius ir pernelyg didelį paslaugų naudojimą bei išlaidas. Pripažindamos slaugos integravimo poreikį, šalys kuria naujus priežiūros modelius, kuriais siekiama pagerinti gyventojų sveikatą, pagerinti pacientų patirtį, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, remti sveikatos priežiūros specialistų gerovę ir skatinti teisingumą sveikatos srityje. Sveikatos priežiūra yra sudėtinga, kad būtų galima rasti visiems tinkantį sprendimą. Tačiau modeliuose pabrėžiamos kelios esminės savybės, pvz., orientacija į pacientą, paslaugų teikimas visame sveikatos priežiūros tęstinumui, tvirta lyderystė, atskaitomybė per veiklos rezultatus, keitimasis informacija visoje sistemoje, dėmesys pirminei sveikatos priežiūrai ir sveikatos priežiūros komandoms. Šios savybės, jei jos būtų visiškai įgyvendintos, galėtų palengvinti sėkmingą integraciją.
Integruota priežiūra yra svarbi sveikatos sistemos veiklos gerinimo strategija. Nepaisant didėjančios svarbos, integruotų priežiūros priemonių matavimo savybes išlieka neaiškios ir ribotos. Iš esmės integruota priežiūra gali būti vertinama kaip paklausa pagrįsta reakcija į tai, kas paprastai kenkia šiuolaikinei sveikatos priežiūrai: susirūpinimas dėl prieinamumo, paslaugų susiskaidymas, nevienoda priežiūra, prastesnė nei optimali kokybė, sistemos neveiksmingumas ir sunkiai kontroliuojamos išlaidos.
Pagrindinis PSO tikslas nustatyti gyventojų sveikatos poreikį, sveikatos paslaugas, kad patenkintų šiuos gyventojų poreikius savo geografinėje vietovėje, daugiausia dėmesio skiriant priežiūros koordinavimui, bendradarbiaujant su kitomis pirminės sveikatos priežiūros sistemos, socialinės priežiūros, bendruomenės ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, visuomenė sparčiai sensta: daugėja vyresnio amžiaus asmenų, sergančių keliomis lėtinėmis ligomis, todėl vis labiau reikia koordinuotai teikiamų ilgalaikių kompleksinių sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019m. paslaugų namuose gavėjų – senyvo amžiaus ir asmenų su negalia – skaičius, palyginti su 2010m., padidėjo 63,5 proc., o palyginti su 2015 m. – 18,1 proc. Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ministerijos galėtų prižiūrėti ilgalaikės priežiūros sektorių, svarbu būtų išsiaiškinti bendras ir atskiras pareigas. Lietuvos teisės aktai taip pat turėtų apimti atsakomybės paskirstymą tarp nacionalinio ir subnacionalinio lygmens.
Kai pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, reikia kelių paslaugų teikėjų įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, suskaidyta priežiūra gali lemti blogus sveikatos rezultatus, nepatenkintus poreikius ir pernelyg didelį paslaugų naudojimą bei išlaidas. Pripažindamos slaugos integravimo poreikį, šalys kuria naujus priežiūros modelius, kuriais siekiama pagerinti gyventojų sveikatą, pagerinti pacientų patirtį, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, remti sveikatos priežiūros specialistų gerovę ir skatinti teisingumą sveikatos srityje.
Norint teikti integruotą priežiūrą, reikia daug parengiamųjų veiksmų, svarbiausia – aiškus, efektyvus skirtingų organizacijų, paslaugų vartotojų, darbuotojų grupių ir profesijų bendravimas. Dalyvaujantys darbuotojai turėtų ne tik suprasti savo vaidmenį sistemoje, bet ir tai, kaip šis vaidmuo derės su jų dabartine profesine tapatybe ir asmeniniu tobulėjimu.
